- burlėga
- burlėgà (nlt.?) scom. (2) plataus veido žmogus: Jų visi vaikai tokie burlė̃gos, riebasnukiai, an tėvus nusidavę Pbs.
Dictionary of the Lithuanian Language.
burlėga
Look at other dictionaries:
burlega — burlegà (nlt.?) sf. (4) žr. burliugė: 1. Burlegà ne sviestas – nepastepsi Rod. Nevažiuok per tą burlẽgą Rod. 2. Aš nevalgysiu tos burlegõs Rod. 3. prastai surūgęs pienas: Čia jau ne pienas, o burlegà Rod … Dictionary of the Lithuanian Language
